- paliūtis
- paliū́tis sf. (1) 1. ilgas lietus, lietingas laikas: Užėjo paliū́tis, supūdė šieną Ktk. Šiemet ilgai negalėjom rugių suvežt, ilgai buvo paliūtys Ob. Pasitaikė paliūtis, ir žmonės, metę rugius pjauti, skurdo trobose J.Bil. Duok, nor pantį paliū́ty nuvysiu Sv. Šiandiej prie paliū́čiai, tai reikia grėbliai sutaisytie Ut. Namų darbas – paliū́čiai Ob. Darbštus žmogus ir paliū́ty darbo gauna Sv. Kai šiandiej tokia paliūtis, tai taip norisi miego, kad besėdžiant pradedi snaust Kp. Rudenį visada esti paliū́tis Aln. Genys į šaką barškina prieš paliūtį MTtV83(An). 2. NdŽ smarkus, gausus lietus, liūtis: Nilas ištvinsta nuo paliūties rš. Afrikos upės prasideda atogrąžos paliūčių srityje Vr.
Dictionary of the Lithuanian Language.